Strategija 2023-2027 m.
Akcinė bendrovė „Oro navigacija“ (toliau – Įmonė arba ON), teikdama oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje, veikia kaip integrali ir neatsiejama pasaulio, Europos oro eismo vadybos (toliau – OEV) sistemos dalis. Atsižvelgiant į tai, įmonė siekia, kad Europos OEV sistemą duotų maksimalią naudą oro erdvės naudotojams bei visuomenei.
ON 2023-2027 m. strateginis veiklos planas (toliau – SVP) atsižvelgia į galiojančių Lietuvos Respublikos bei oro navigacijos paslaugų teikimo sritį reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, taip pat į Bendro Europos dangaus reglamento SES II+ reglamento projekto nuostatas, Pirmojo bendro projekto (CP1) reglamento reikalavimus bei strateginės reikšmės tarptautinius dokumentus, reglamentuojančius oro navigacijos paslaugų teikimą ir nubrėžiančius pagrindines oro navigacijos paslaugų organizavimo kryptis (ICAO Pasaulio oro navigacijos planas, Europos oro erdvės architektūros studija (2019), Europos oro erdvės architektūros studijos įgyvendinimo planas (2019), Europos oro eismo vadybos pagrindinis planas (2020), CANSO Europos 2035 vizija (2019), Europos maršrutų tinklo gerinimo planas (2019), Europos tinklo veiklos planas (2019) ).
ON 2023-2027 m. strateginis veiklos planas (toliau – SVP) dėl tebesitęsiančios atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos, geopolitinės situacijos regione - karo Rusijai užpuolus Ukrainą apima sudėtingą ir gana sunkiai apibrėžiamą laikotarpį. 2021 metais pradėjo reikštis atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos požymiai, Europos saugios oro navigacijos (toliau – Eurokontrolė) statistikos ir prognozės padalinio STATFOR vidutinio laikotarpio prognozės dėl skrydžių srautų Europoje leido daryti ganėtinai optimistines prielaidas, tai 2022 m. vasario mėn. Rusijai užpuolus Ukrainą ir tęsiantis kariniams veiksmams bei įvestoms abipusėms sankcijoms dėl draudimo naudotis oro erdve, oro transportas turi ir turės spręsti iššūkius, susijusius ne tik su saugiu ir kokybišku aptarnavimu, dalyje Europos didėjant skrydžių srautams - užtikrinti oro uostų pralaidumą, sumažinti orlaivių vėlavimus Europos skrydžių tinklo mastu, pritaikyti arba adaptuoti oro navigacijos paslaugų teikimui naudojamą infrastruktūrą ir t.t., bet ir dėl geopolitinės situacijos (Baltijos šalių regione) šioje oro erdvėje ženkliai sumažėjus skrydžių skaičiui, kaip pritraukti papildomus skrydžių srautus.
Pažymėtina, kad 2023-2027 m. laikotarpio pirmoje pusėje yra planuojama priimti ir visiems Europos oro navigacijos paslaugų rinkos dalyviams itin aktualų Bendro Europos dangaus SES II+ teisės aktų paketą, numatantį dalinį oro navigacijos paslaugų teikimo organizavimo liberalizavimą, kuriuo siekiama sumažinti oro navigacijos paslaugų organizavimo geografinį priklausomumą dėl naudojamų technologinių sprendimų ir oro eismo paslaugų organizavimo principų, dinamiškai pagal poreikį didinti oro erdvės pralaidumą, mažinti Europos oro eismo vadybos sistemos fragmentaciją, didinti sistemos efektyvumą Europos mastu.
Vienu svarbiausiu šio laikotarpio akcentu tampa tvarumas, aplinkosauga, globalūs siekiai mažinti klimato kaitą. Tai atsispindi tiek Lietuvos, tiek tarptautinėse programose bei iniciatyvose, kurių pagrindinės yra Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, Europos Žaliasis kursas (angl. - European Green Deal), Europos aviacijos sektoriaus tvarumo inciatyva Destination 2050, SESAR ambicija 10 proc. prisidėti prie Bendro Europos dangaus CO2 mažinimo siekio, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO šalių veiksmų planai dėl CO2 emisijų mažinimo, Europos Komisijos planai Ketvirtajame atsiskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų plano laikotarpyje (angl. - Performance Plan, Reference Period 4 - RP4) poveikio aplinkai rodiklį laikyti nemažiau svarbiu už ekonominio efektyvumo ir oro erdvės pralaidumo rodiklius.
Tęsiamas ir Ateities Europos oro erdvės architektūros studijos numatytų rekomendacijų ir jų įgyvendinimo plano realizavimas. Siekiama, kad oro erdvės konfigūracija ir dizainas bus optimizuojami regiono mastu – žiūrint iš Europos tinklo perspektyvos, sujungiant oro uostus ir atsižvelgiant į pagrindinius skrydžių srautus Europoje. Tuo pačiu, besiplečiantis aviacijos duomenų paslaugų prieinamumas, užtikrins oro navigacijos paslaugų harmonizavimą operaciniame lygyje ir padidins veiklos efektyvumą. Orientacinė Europos oro erdvės struktūros evoliucijos strategijos visiško įgyvendinimo data - 2035 m.
2023 m. sausio 1 d. pasikeitusi ON teisinė forma iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę yra vienas reikšmingiausių pokyčių Įmonės veiklos istorijoje. Vertinant iš grąžos valstybei didinimo perspektyvos, toks valstybės valdomų įmonių teisinės formos pakeitimas atveria eilę naujų veiklos organizavimo galimybių, kurios iki šiol valstybės įmonės statusą turinčioms įmonėms nebuvo įmanomos. Įmonė tai mato kaip pagrindą jos veiklos efektyvumo didinimui ir plėtrai.
Įvertinusi išorinės aplinkos galimybes ir grėsmes bei vidines stiprybes ir silpnybes, ON parengė strateginį veiklos planą 2023–2027 metams, kuriame suformavo ilgalaikes ON strategines veiklos kryptis ir tikslus. Remiantis išorinės ir vidinės aplinkos veiksnių analizės rezultatais, buvo apibrėžta ON vizija – būti patikimu oro erdvės valdytoju ir aviacijos sprendinių vystytoju. Siekdama įgyvendinti šią viziją, ON suformavo penkias strategines veiklos kryptis: nuolat užtikrinti oro eismo saugą, didinti veiklos efektyvumą, kurti ir vystyti inovatyvius technologinius sprendinius, stiprinti aplinkosaugą ir kurti bei palaikyti motyvuojančią darbo aplinką.
Formuojant ON strategines kryptis ir tikslus, buvo atsižvelgta į Steigėjo, oro erdvės naudotojų, visuomenės ir įmonės darbuotojų lūkesčius, dėl įmonės veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Nustačius įmonės strategines veiklos kryptis, numatyti strateginiai tikslai ir uždaviniai jiems pasiekti bei rodikliai pasiektiems rezultatams vertinti, įvardinti strateginės reikšmės projektai ir iniciatyvos strateginiams uždaviniams įgyvendinti.
