33 metus „Oro navigacijoje“ dirbantis inžinierius Remigijus: tai profesija, kurioje mokytis nenustoji

Daliai inžinierių pagrindiniai mokslai su diplomo įteikimu nesibaigia – didžiausias profesinis augimas prasideda darbo vietoje. Vienas tokių savo srities ekspertų – daugiau nei tris dešimtmečius su aviacijai svarbiomis ryšio, navigacijos ir stebėjimo sistemomis bei įranga dirbantis Remigijus Malinauskas. Nors keleiviai šių specialistų darbo dažniausiai nemato, jų prižiūrima įranga ir sistemos užtikrina skrydžių saugą.

Remigijus jau daugiau nei 33 metus dirba „Oro navigacijoje“ – strateginės reikšmės bendrovėje, kuri užtikrina saugų eismą Lietuvos oro erdvėje: nuo orlaivių judėjimo ant pakilimo ir tūpimo tako iki skrydžių, kertančių Lietuvos oro erdvę. Prie organizacijos kolektyvo jis prisijungė po nepriklausomybės atkūrimo, 1993 metais, kai baigė techninių sistemų automatikos ir valdymo specialybės studijas. Kaip pats sako, inžinerinį pagrindą turėjo, tačiau aviacijos sritis jam buvo visiškai nauja.

„Baigiau studijas Kaune, nieko bendro su aviacija neturėjau. Kai atėjau čia – viskas buvo nauja“, – prisimena jis.

Šiandien panašų karjeros kelią pradeda jau kita inžinierių karta. Tik dalį žinių, kurių prieš tris dešimtmečius Remigijui teko ieškoti pačiam, dabar jai perduoda daugiau patirties sukaupę kolegos, tarp jų – ir pats pašnekovas.

Svarbios ne tik techninės žinios, bet ir aukšti patikimumo bei saugos standartai

Kaip patikslina Operatyviosios kontrolės ir valdymo skyriaus vadovas, į „Oro navigaciją“ atėjęs inžinierius iškart nepradeda savarankiškai dirbti su sistemomis. Pirmiausia jis turi įgyti darbui reikalingą kvalifikaciją, o specifinis mokymas gali trukti iki pusės metų.

„Negalime žmogaus priimti ir iš karto leisti dirbti savarankiškai – pirmiausia jis turi įgyti tam tikrą kvalifikaciją. Kai priimame, dar iki pusės metų mokome įvairių subtilybių. Jie turi pagrindus, o mes mokome dalykų, kurių jie dar nemoka“, – tikslina Remigijus.

Taip bendrą elektronikos ar kitą technologinį išsilavinimą papildo žinios apie konkrečiai aviacijoje naudojamas sistemas, jų veikimo principus ir šiai sričiai taikomus standartus.

„Čia taikomi visai kitokie, konkretūs aviacijos standartai, yra įvairių naujų niuansų. Ir nėra taip, kad gali tiesiog apie visa tai pasiskaityti – sritis yra gana uždara, Lietuvoje neturime daug žmonių, kurie galėtų to mokyti“, – sako jis.

Kodėl tokių specialistų Lietuvoje vos kelios dešimtys?

Nors keleiviai sistemų ir įrangų dažniausiai nepastebi, būtent jos leidžia skrydžių vadovams matyti orlaivių judėjimą, palaikyti ryšį su pilotais ir užtikrinti saugų skrydžių vykdymą Lietuvos oro erdvėje. Todėl inžinierių darbas vyksta daugiausia už kadro, tačiau jo rezultatus kasdien pajunta tūkstančiai keleivių.

Remigijus save ir kolegas įvardija kaip oro eismo saugos elektronikos specialistus. Šiuo metu „Oro navigacijoje“ jų dirba 54. Panašių specialistų yra tik keliose kitose Lietuvos organizacijose, todėl, Remigijaus vertinimu, visoje šalyje jų galėtų būti iki 80.

Pasak inžinieriaus, šios srities išskirtinumas slypi ne vien technologijose. Didelė dalis reikalingų žinių įgyjama tik praktikoje, dirbant su realiomis aviacijos sistemomis ir mokantis iš kolegų, kurie šioje srityje sukaupė ilgametę patirtį. Todėl ekspertinės žinios formuojasi ne per kelis mėnesius ar metus, o nuosekliai augant kartu su technologijomis ir organizacija.

Kartu mažas specialistų ratas reiškia ir tai, kad reikalingos kompetencijos negalima taip lengvai pakeisti kitu žmogumi iš darbo rinkos – naują specialistą galima atsivesti iš panašios inžinerinės srities, tačiau specifines žinias jam vis tiek reikės įgyti. Remigijus atviras: ir įgyta kvalifikacija dar nereiškia, kad žmogų jau galima vadinti ekspertu.

Ir ekspertai mokosi visą gyvenimą

Gebėti savarankiškai atlikti savo darbą ir būti srities ekspertu – ne tas pats, įsitikinęs pašnekovas. Remigijus sako, kad dalis darbų turi aiškias procedūras ir juos tinkamai atlikti gali kvalifikuotas inžinierius, tačiau ekspertas yra kur kas platesnis titulas.

„Yra tam tikrų darbų, kurie yra aprašyti ir kuriuos atliekant nebūtina būti ekspertu. Tačiau ekspertas yra tas, kuris žino tą įrangą iki šaknų. Kad taip ją pažintum, reikia nuolat domėtis ta sritimi ir su ja dirbti. Gali būti inžinierius, bet nebūsi ekspertas. Ir pas mus ne visi ekspertai“, – sako jis.

Tačiau vien puikiai pažinti konkretų įrenginį irgi neužtenka. Kaip vieną svarbiausių ekspertizės požymių Remigijus įvardija gebėjimą matyti visumą:

„Mūsų įrenginiai nėra atskiri – jie yra vienos sistemos dalis. Kiekvienas elementas turi savo konkrečią vietą. Tikri ekspertai labai gerai mato, kaip kiekvienas elementas dera su kitu. Paprastas inžinierius gali gerai žinoti tą vieną savo dalį, bet nematyti visumos.“

Jeigu ekspertas nesupranta platesnio konteksto, tai gali lemti ir klaidas: „Nebūtinai dėl aplaidumo ar techninių žinių trūkumo, bet dėl to, kad specialistas nemato savo sprendimo poveikio visai sistemai“, – patikslina Remigijus.

Žinias perteikti gali, bet atsakomybės jausmo – ne

Ypač svarbi inžinieriaus darbo dalis yra ir atsakomybės jausmas už priimamus sprendimus bei atitinkama reakcija į iškilusias problemas. Susidūrus su technine problema čia pirmiausia reikia suprasti situaciją ir įvertinti, kokias pasekmes konkretus sprendimas gali turėti.

„Pageidautina, kad darbuotojas būtų ramus ir nepultų staiga kažko daryti. Jeigu yra problema, prieš imantis veiksmų reikia ją apsvarstyti, nes pasekmės gali būti rimtos. Mes kalbame apie paslaugas, kurios teikiamos orlaiviams. Skirtingai nei daugelyje kitų technologinių sričių, aviacijoje sprendimų pasekmės gali būti juntamos visoje sistemoje. Todėl kiekvienas techninis pakeitimas, gedimo šalinimas ar planinis sistemų atnaujinimas yra vertinamas itin atsakingai, analizuojant galimą poveikį kitoms sistemoms ir skrydžių saugai.

Inžinieriams svarbu ne tik pašalinti konkretų gedimą ar atlikti techninius darbus, bet ir suprasti, kaip jų sprendimai gali paveikti kitų sistemų veikimą bei visą oro eismo valdymo procesą. Būtent dėl to šioje srityje ypač vertinamas gebėjimas matyti visumą, o ne tik atskirą įrenginį“, – pasakoja jis.

Per ilgą karjerą aviacijoje Remigijui teko sutikti ir žmogų, kuriam būtent ši profesijos dalis tapo priežastimi jos atsisakyti. „Turėjome vieną kolegą, kuris išėjo pasakęs: man čia per daug atsakomybės. Gali suteikti žinių, bet atsakomybės išmokyti – sudėtingiau“, – prisimena jis.

Jaunimas mokosi iš patyrusių kolegų

Kai 1993 metais Remigijus pradėjo dirbti „Oro navigacijoje“, Lietuvoje vyko perėjimas nuo sovietinės prie vakarietiškos sistemos: keitėsi technologijos, darbo principai ir kultūra, o žmonių, galinčių atsakyti į visus kylančius techninius klausimus, paprasčiausiai nebuvo.

„Vyko virsmas iš tarybinės sistemos į vakarietišką, buvo daug klausimų, kuriuos reikėjo išsiaiškinti pačiam, nes nebuvo ekspertų. Dabar yra šiek tiek paprasčiau. Nors technologijos nuolat keičiasi, vienas svarbiausių žinių šaltinių išlieka kolegos. Organizacijoje sukaupta ilgametė ekspertinė patirtis perduodama iš kartos į kartą, todėl nauji specialistai mokosi ne tik iš dokumentacijos ar mokymų programų, bet ir iš žmonių, kurie su šiomis sistemomis dirba daugelį metų“, – tikina jis.

Taigi, tai, ką prieš tris dešimtmečius Remigijui dažnai tekdavo išsiaiškinti savarankiškai, šiandien tampa perduodama patirtimi naujai specialistų kartai. Per daugelį metų organizacijoje sukauptos žinios nenugula dokumentuose – jos perduodamos kolegoms kasdien dirbant kartu.

„Naują žmogų apmoko mūsų įmonės kolegos, vėliau jis dar apmokomas darbo vietoje. Ir moko tie patys darbuotojai, kurie yra inžinieriai – jų pagrindinė veikla yra prižiūrėti įrenginius“, – pasakoja Remigijus.

Vis dėlto net ir dešimtmečių patirtis šioje srityje nereiškia, kad vieną dieną jau žinosi viską. „Kuo daugiau žinių turi, tuo daugiau klausimų kyla. Ne veltui sakoma: kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Mūsų sritis keičiasi lėtai, bet ji vis tiek keičiasi. Atsiranda naujų dalykų, kurių nežinai, tada reikia apie juos sužinoti. Tada sėdi ir aiškiniesi“, – sako Remigijus.

Galbūt dėl to ekspertai aviacijoje dažniausiai apibūdinami ne metų skaičiumi ar pareigomis, o gebėjimu suprasti sudėtingas sistemas, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir perduoti sukauptas žinias kitiems. Būtent taip „Oro navigacijoje“ jau ne vieną dešimtmetį auga nauja aviacijos technologijų specialistų karta.

Peržiūrėk atviras pozicijas „Oro navigacijoje“: ans.lt/lt/karjera

Atnaujinimo data: 2026-11-12 10:50:18

 Atgal