Vasario mėnesį skrydžių srautai mažėjo 60 proc.

Vasario mėnesį skrydžių srautai mažėjo 60 proc.

Nepaisant pastarosiomis savaitėmis matomo skrydžių srautų suaktyvėjimo, vasario mėnuo skrydžių skaičiumi vis dar išliko negausus. Lyginant su praėjusių metų vasario mėnesiu, skrydžių srautai mažėjo 60 proc. ir sudarė beveik 6,9 tūkst. skrydžių, o tranzitinių skrydžių skaičius mažėjo 56 proc. (5,6 tūkst. skrydžių).

„Nors vasario mėnesio statistika vis dar nerodo atsigavimo ženklų, aktyvėjantys skrydžių srautai pirmosiomis kovo savaitėmis teikia vilčių ne tik aviacijos sektoriui, bet ir žmonėms, kuriuos kelionių ribojimai paveikė smarkiausiai. Naujausios pasaulinės apklausos rodo, kad žmonės yra išsiilgę skrydžių ir kelionių: 68 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl galimybės keliauti nebuvimo nukentėjo jų gyvenimo kokybė. Judėjimo ribojimai, be abejo, turėjo emocinį, socialinį bei ekonominį poveikį. 40 proc. apklaustųjų teigia, kad negalėjimas keliauti kelia jiems emocinį stresą. Trečdalis respondentų pažymėjo, kad šie ribojimai apsunkino jų verslo galimybes”,- teigia VĮ „Oro navigacija” laikinoji generalinė direktorė Redvita Četkauskienė.

Anot R. Četkauskienės, nepaisant to, kad dabar didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmonių sveikatos saugumui ir sparčioms vakcinavimo galimybėms, aviacijos sektorius turi būti pasiruošęs suvaldyti galimas rizikas ir padėti žmonėms kaip galima greičiau grįžti į įprastą keliavimo ritmą.

Vasario mėnesį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją – skrydžių vadovai aptarnavo 1783 skrydžius. Antroje vietoje – Vokietija, aptarnauti 841 skrydis, trečioje vietoje Kinija – aptarnauta 420 skrydžių.

Praėjusį mėnesį iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Rygą (77 skrydžiai), Varšuvą (53 skrydžiai) ir Londoną (53 skrydžiai).

Šių metų vasario mėnesį daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė Rusijos oro bendrovės „Aeroflot“ (430 skrydžių), „Rossiya Airlines“ (276 skrydžiai) ir „Ural Airlines“, kurios lėktuvai praėjusį mėnesį virš Lietuvos skrido 274 kartus.

Vasarį daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia aptarnauti 832 orlaiviai arba beveik 76 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 257 orlaiviai (64 proc. mažiau nei pernai), Šiauliuose skrydžių vadovai aptarnavo 194 orlaivius (vos 1 proc. mažiau nei pernai), o Palangos oro uoste buvo aptarnautas 61 orlaivis (82 proc. mažiau nei pernai).

Pikinė visų skrydžių mėnesio diena buvo vasario 4 d. Tądien Lietuvos padangę skrodė 290 lėktuvų.

Apie įmonės teikiamas oro navigacijos paslaugas:

Kiekvienoje valstybėje siekiant, kad skrydžiai vyktų saugiai, efektyviai ir laiku, nuo orlaivio pajudėjimo iš orlaivio stovėjimo aikštelės iki jo nutūpimo paskirties aerodrome, jam yra teikiamos oro navigacijos paslaugos. Lietuvos oro erdvėje ir Lietuvos oro uostuose tai atlieka valstybės įmonė „Oro navigacija”.

Oro bendrovės už naudojimąsi oro erdve ir joje teikiamas oro navigacijos paslaugas moka maršruto ir terminalo rinkliavas. Tai yra atlyginimas už šalies, kurios oro erdve naudojamasi, patirtas sąnaudas. „Oro navigacija“ sąnaudas pilnai padengia iš pagrindinės veiklos – oro navigacijos paslaugų teikimo - pajamų ir nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto.

Daugiau informacijos:

Lina Nuobarienė

Komunikacijos vadovė

Mob. +370 687 26 001

El. p.: nuobariene.l@ans.lt

Atnaujinimo data: 2021-08-26 14:41:08

 Atgal