1.1  Pavasario paukščių migracija

Intensyviausia pavasario paukščių migracija būna antrą ir trečią balandžio dešimtadienį. Tačiau atskirais metais šio masinio skridimo laikas gali svyruoti ir trunka nuo kovo mėn. pabaigos iki balandžio mėn. pabaigos, atsižvelgiant į konkrečių metų orų sąlygas, jų eigą. Labai dažnai paukščių migracijų tankis viršija 6 balus. Svarbiausi orų parametrai ir jų kitimo tendencijos, sukeliančios masinę pavasario migraciją (jos bangas), yra: aukšta ir staiga kylanti oro temperatūra ir debesų tipas (giedras dangus, Ci debesys).

Migracijos eiga ir jos aukščiai

Pavasarį paukščiai per Lietuvą migruoja plačiai. Baltijos pajūrio rajonuose (iki 20 km į žemyną) dominuoja vandens paukščiai. Lietuvos vidaus rajonuose - sausumos - smulkūs žvirbliniai. Migracijos intensyvumas didesnis kontinentinėje Lietuvos dalyje. Pagrindinė paukščių skrydžių virš Lietuvos kryptis ŠR - RŠR. Kontinentinėje Lietuvos dalyje dienos paukščių migracijai būdinga Š - ŠV skridimo kryptis. Baltijos jūros pakrantėje gausiausias vandens paukščių migracinis srautas. Nakties paukščių migracija yra intensyvesnė už dienos ir sudaro 65–70 % viso migracinio srauto, einančio virš Lietuvos. Paukščių migracijų aukštis siekia iki 2500 m. 80 % visų migruojančių paukščių pastebima iki 50 m aukštyje dieną ir iki 1600 m aukštyje naktį. Pavojingiausias paros laikas Lietuvoje, kai migracijos tankis didžiausias: 1–3 ir 6–7 valandos po saulėlydžio naktį ir 1, 4–7 valandos po saulėtekio dieną.

1.2  Vasaros paukščių migracija

Intensyviausia vasaros paukščių migracija yra liepos - rugpjūčio mėnesiais. Atsižvelgiant į atskirų metų orų sąlygas, jų eigą, migracijų intensyvumas liepos mėn. gali būti didesnis ar mažesnis, taip pat migracijos gali padidėti rugpjūčio mėnesį. Ypač pavojingas vasaros laikotarpis - liepos pabaiga - rugpjūčio pirmasis dešimtadienis, kai Baltijos pajūryje vyksta didelė juodųjų ančių migracija. Dažnai vasaros paukščių migracijos tankis viršija 6 balus. Svarbiausi faktoriai, apsprendžiantys vasaros migracijos periodų kitimo laiką, yra vasaros temperatūros ir skristi palankios vėjo kryptys.

Migracijos eiga ir jos aukščiai

Vasarą paukščiai per Lietuvą migruoja labai plačiai, ypač intensyviai Baltijos pajūrio rajonuose, Kuršių marių ir jūros priekrantės zonoje. Pagrindinė paukščių migracijos virš Lietuvos skridimo kryptis V - PV, dominuoja P kryptis pajūrio rajonuose. Dienos migracija ryškesnė negu nakties. Išimtis – liepos mėnesio pabaiga - rugpjūčio mėnesio pirmasis dešimtadienis, kai masinis juodųjų ančių perskridimas vyksta daugiausia nakties valandomis virš vakarinių Lietuvos rajonų bei Kuršių marių ir Baltijos jūros. Šios migracijos aukščiai: 1500–4000 m. Paukščių skridimo greitis 85–120 km/val.

Kitų vasaros paukščių migracijų skridimo aukščiai svyruoja nuo 10 iki 150 m, retai pasiekdami 1000 m aukštį. Pavojingiausios paros valandos, kai migracijos tankis didžiausias: 1–4 valanda po saulėtekio ir 1–2 valandos iki saulėlydžio. Pavojingiausias paros metas liepos mėnesio pabaigoje - rugpjūčio mėnesio pirmame dešimtadienyje: 1–8 valandos po saulėlydžio.

1.3  Rudens paukščių migracija

Intensyviausia rudens paukščių migracija rugsėjo mėnesio antroje pusėje - spalio mėnesio pirmoje pusėje. Tačiau šis laikotarpis dažnai yra platesnis ir konkrečiais metais svyruoja nuo rugpjūčio mėn. pabaigos iki spalio mėn. vidurio, atsižvelgiant į konkretaus sezono specifines orų sąlygas, jų ypatybes. Migracijos tankis dažnai viršija 6 balus. Masinį rudens paukščių perskridimą sukeliantys svarbiausieji oro faktoriai: debesų tipas (giedras dangus, Ci debesys) ir palankūs šoniniai vėjai. Krintanti oro temperatūra gali daryti didelį poveikį paukščių migracijų bangų pasirodymui.

Migracijų eiga ir aukščiai

Rudenį paukščiai per Lietuvą migruoja labai plačiai.

Aiškiai pastebimas tiek dieną, tiek naktį padidėjęs migracijos tankis ties Baltijos jūros priekrante (iki 5–10 km į žemyną). Dominuoja sausumos paukščiai - smulkūs žvirbliniai. Rudenį per Lietuvą skrenda daug daugiau paukščių negu pavasario sezono metu. Pagrindinė paukščių migracijos kryptis virš Lietuvos - PV (60–70 % visos paukščių masės) ir PR – RPR (30–40 %). Nakties paukščių migracijos intensyvumas yra didesnis nei dienos ir sudaro 75–85 % viso paros perskridimo. Migracijos aukštis siekia iki 4500 m. 80 % visų paukščių registruojama iki 150 m aukštyje dieną ir iki 2000 m nakties metu. Pavojingiausios paros valandos, kai paukščių migracijos tankis pasiekia maksimumą, yra: 1–4 ir 6–8 valandos po saulėlydžio naktį ir 3–5 valandos po saulėtekio dieną.

1.4   Paukščių skaičius

Daugiau kaip 150 milijonų paukščių praskrenda virš Lietuvos vakarinės dalies ir Lietuvos Baltijos jūros pakrantės bei apie 50 milijonų paukščių virš kontinentinės Lietuvos dalies. Dominuoja smulkūs žvirbliniai ir tokios rūšys, kurių migracijoms būdingas didelis tankis: kikiliai, strazdai, kregždės, varnėnai, sudarantys didelį pavojų orlaivių skrydžiams. Labai gausios ir pavojingos yra Anatidae grupės rūšys: žąsys, antys, gulbės; varniniai: varnos, kuosos, karveliai, plėšrieji, kurių gausa siekia nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių ar keliasdešimt milijonų.

1.5  Informacija apie paukščių migracijų intensyvumą

Nėra.

1.6  Tikimybė susidurti su paukščiais

Lietuvoje civilinės aviacijos orlaiviai dažniausiai susiduria su varninių paukščių grupės atstovais (kovais, kuosomis, varnomis). Dažni susidūrimai su karveliais, kirais, plėšriaisiais paukščiais, antimis ir kt. Daugėjant skrydžių, didėja ir susidūrimų skaičius.

Zonose, kur yra susitelkę daug migruojančių paukščių, tikimybė susidurti su paukščiais žemesniuose lygiuose yra daug didesnė nei kur kitur. Kai kurie paukščiai, pvz.: jūriniai paukščiai, migracijos metu gali skristi labai žemai. Apskritai, dauguma migruojančių paukščių skrenda žemesniame kaip 3000 pėdų (900 m) aukštyje. Migruojantys paukščiai retai kada skrenda didesniame kaip 10 000 pėdų (3000 m) aukštyje.

Žemėlapyje ENR 6.09 nurodyti paukščių migracijų keliai.